šakynas

šakýnas sm. (1) NdŽ 1. Ar, LTR(Vdžg), Slnt miško tankmė, kur susipynę medžių šakos; tankūs krūmai: Aš į šakýnus nelendu, tai ir neišsibraižau Skr. Čia šakýne stirnų buvo Strn. Mūs drabužiai teip nuplyšo, net alkūnės išsikišo po šakynus belandžiojant rš. 2. vieta, kur prikritę daug šakų: Kur prilūžo daug šakų, ten šakýnas skynime J. Par šakýną einant koja užkliuvo už šakos J. Vaikštinėjo meškelė miškynuose miškynuose, klojo sau patalą šakynuose šakynuose (d.) Plš. 3. vieta, kur kapojami žabai, kur pritrupėję šakų: Nueik pakapot žabų į šakýną Rd. Parnešk prakuros iš šakýno Rd. Išgrėbstyk tą šakýną Zp.